vėl

2 vė̃l prt., vel̃ 1. SD370, Sut, N, Žž, Kpr taip pat, irgi: Mama mano ilgai gyveno. Bobutė irgi vė̃l labai ilgai gyveno Plvn. Jis (vyras) labai smagus darbe, aš vė̃l savo darbą padirbdavau Slm. Trys aršinos tai sieksnys, kaip sakant, o du metrai vė̃l sieksnys PnmR. Biržiečių vė̃l skirias [kalba], jie kažkaip ilgina labai tą kalbą Kpr. Vienas ant patalo, kitas vėl su lazda vaikščioja Krns. Širdis prasčia – duoda, ir akys prasčios vė̃l Rdn. Tas vaikas vienas, aš vė̃l viena didliai bijojau Šts. Ji nieko nesako, aš vė̃l nieko nesakau Jrb. Bulves vė̃l teip pat išsiverdu katiliuką, i trims dienoms Sd. Aš palaistau, anie (vaikai) vė̃l palaisto – auga viskas iš pašėlimo Krš. Vogti bijo, o mirti vė̃l nenora LKT71(KlvrŽ). Ana graži, vyras vė̃l gražus Krš. Jei būsi kokis paleistuvis, tave vė̃l nemylės DrskŽ. Tokių teisingų vė̃l mažai tėr End. Motriškė paskynė vaisių ir valgė: paskui padavė vyrui, kurs vėl valgė S.Stan. Mislyk tik gaidau! kaip jis mylėdavo žmones; ir dėl ko jį vė̃l visi mylėdavo būrai K.Donel. Ponų dar nei viens su kardu negimė sviete, o tarp būrų vė̃l nei viens sau n’atnešė žagrę K.Donel. O motina Ėtmė, ta vėl labai mokėjo giedoti I.Simon. O kam jam dabar tiek žemės: vaikų kaip ir nebėra, pats senas, žmonos vėl – dienos suskaičiuotos A.Vien. Tie vėl, kurie pasėti yra terp erškėčių, yra anys, kurie klauso žodžio Ch¹Mr4,18. Neišmano nei vėl girdi PK74. Kas Dievą užmiršta, tą Dievas vėl užmiršta brš. | Vel̃ pasakei – netikusi, o kaip ana dirba! Krš. 2. SD121,161, M, K.Būg dar, be to, papildomai: Palauk, vė̃l pasakysiu nūtykį DūnŽ. Ana renkasi vel̃ kiton terlykon LKKII204(Zt). Gerkit gerkit, ir pilkitės, atnešiu vė̃l – pieno davaliai Č. Aveles atskiriai gano, tai vė̃l paskiria piemenį Sb. Po tam suknelę vė̃l nuperka: tau reik suknelės Sd. Krečia an tų akmenų šitą (išmintą) molį, tai tada vė̃l akmenų mažučių prirenki, vė̃l an to molio, vė̃l molį, vė̃l akmenėlių, vė̃l molį, tai šitokiuos namus statydavo Kp. Atjo[ja] vė̃l dvyleka vyrų piningais nešini Yl. Vaikų pulkas: dvijai dvyninės, vė̃l mergaička, dabar vė̃l vienas gimė Slm. Nebatminu, kas Dauskiūse vė̃l būtum senas Jdr. Aš čia gerai buvau: mat aš vė̃l rusiškai mokėjau Pgg. Vienan stalčiuj tenai sudėta skarelės, tai kitan vė̃l kai kas, te vė̃l kai kas, te abrūsai kokie kur gražūs, tai vė̃l kas Kp. Nu jaunoji vė̃l jau kraitį tą jau turės Sd. Čia vel̃, dvidešimt septyni laipsniai, visai be proto [oras] Krš. Babūnė muno jau vė̃l ta šimto metų ka mirė Krt. Vė̃l toki esu baisiai nepastovio būdo Sd. Gidutis vė̃l šeima, an močią nenuvažiavo, o an mergą pribuvo Žl. Kitą kartą vė̃l toks ponas numirė, i padėjo aną į sklepą Akm. Kningo[je] vė̃l kokio[je] apei tą esu skaitęs, tas jau y[ra] senas laikas Lk. Vyrai eina sau, moteros eina sau vė̃l kur DrskŽ. Jeigu numirėlio kojos nulinkę, tai vėl kas mirs LMD(Tvr). 3. daugiau, didesniu laipsniu (prie aukštesnio laipsnio būdvardžių ar prieveiksmių): Kur valakas žemės, to platus [rėžis], kur pusė, kur trečią dalią [turi] – vė̃l siauresnis PnmR. Andrelionaičia jau vė̃l senesnė už mane Vb. Mieste vė̃l labiau išdykę Pbr. Man mokėjo trisdešim tik rublių, nu i kai da dirbau, tai dadėjo vė̃l daugiau [atlyginimo] Rk. Kas labiausiai žeminas, tasai vėl bus daugiausiai paaukštintas DP517. 4. J.Jabl, NdŽ antra vertus, iš antros (kitos) pusės, juk: Vėl, juk mudu susižadėję karaliui pritariant V.Krėv. Vėl, ko jam būtų rūpintis dėl žmonos? Juk pas gimines kunigienė V.Krėv. | Gerk be cukraus. Antroji vė̃l, kaip aš čia gersiu be cukraus arbatą! Šts. Teko ir pakult, ir visa. Tai kaipgi neteks, čiagi vė̃l! Rk.

◊ kìtas vė̃l sakoma reiškiant nekantrumą: O tu kitas vė̃l – nekliudyk vaiką! Jrb.